- Ar Lietuvoje populiarėja tinklinis? Kuris labiau, salės ar paplūdimio? Kodėl?
Manau, kad populiarėja. Tenka susidurti su nepažįstamais žmonėmis ir kalbant apie sportą, jie žino tinklinio sporto šaką, kartais ir kai kuriuos sportininkus, kas mane labai maloniai nustebina. Taip pat reikėtų nepamiršti facebook‘o ir kitų socialinių tinklų įtakos. Garsių žmonių, rezultatų, renginių ir sklaidos dėka į tinklinį įsilieja vis daugiau žmonių.
Šiuo metu tinklinio situacija Lietuvoje slidoka. Manau dar patys nesame pilnai apsisprendę kurį, salės ar paplūdimio, tinklinį, o gal abu populiarinti. Nors tinklinio banga atsirado iš paplūdimio tinklinio, manau, kad šiuo metu jį laiko salės tinklinis, pagal tai, kiek klubai investuoja į salės tinklinio sezonus ir koks yra susidomėjimas tiek iš žaidėjų, tiek iš aplinkinių žmonių, kurie įsitraukia į komandas ir prisideda prie klubų vystymosi ir išlaikymo.
Gebėti žaisti paplūdimio tinklinį, reikia daug metų praktikos, į ką atsimuša pradedantieji, mėgėjai ir labiau šią sporto šaką laiko kaip pramogą. Jie tikrai neįsitrauks į „didesnius vandenis“ greitu metu. Kai tuo metu pradedantieji salės tinklinyje, buriasi į komandas, varžosi įvairiose lygose, o kai kurie žaidėjai net būna pastebimi stipriausių Lietuvos klubų ir prisijungia prie jų.
2. Daug domiesi tinkliniu užsienyje. Kokia vaikų tinklinio situacija kitose šalyse?
Informaciją, kurią galiu pasiekti – renku su malonumu. Kartais visai netikėtai atsiranda žmonių, kurie linkę pasidalinti savo patirtimi iš svetur, tai nepraleidžiu progos su jais pabendrauti. Dažnai pastebiu tai, kad kitų šalių treneriai susiduria su tais pačiais klausimais kaip ir mes treniruodami, burdami komandas, mokydami vieno ar kito tinklinio įgūdžio: Kaip mokinti vaiką padavimo? Su kiek jungiančių žaidėjų žaisti 13-os metų berniukų komandai? Nuo kelių metų vaikus galima pratinti prie treniruoklių salės? Arba pasidalina vaiko video kada jis atlieka perdavimą ir paprašo žmonių, kad patartų kaip tą įgūdį patobulinti. Jie nebijo klausti, konsultuotis ir dažniausiai tuos atsakymus į rūpimus klausimus gauna iš galbūt daugiau žinių ar patirties turinčių trenerių.
Taip pat skiriasi kiekvienos šalies, o kartais ir miesto mentalitetas. Vienur 11 metų vaikai yra suinteresuoti, jie noriai sportuoja ir tinkamai mąsto, kitur 13-mečiai negali išlaikyti koncentracijos ir prie jų reikia ieškoti kitų priėjimo būdų.
3. Ko Lietuvos tinklinis ir tinklinio treneriai turi pasimokyti iš kitų šalių. Tuo pačiu, ko mums labiausiai trūksta?
Manau, kad mums vis dar labiausiai trūksta žinių ir bendradarbiavimo. Dažnas treneris turi savo treniravimo metodiką, todėl skirtingų miestų vaikai turi skirtingą techniką ir tinklinio supratimą, kas mano manymu turėtų nesiskirti. Kadangi treneriai negauna pakankamai žinių iš aplinkos (seminarai, mokymai ir pan.), todėl išbando savo metodikas, kurios kartais veikia, tačiau labai mažu mastu ir iki tam tikro lygio. Labiausiai trūksta seminarų, nuolatinių trenerių mokymų, kurie treneriams parodytų konkretų kelią, kuriuo gali eiti ir tinkamai ugdyti jaunuosius tinklininkus. Mes dažnai duodame pratimą ir nepastebime neigiamų vaiko technikos smulkmenų, kurios atsiliepia ateityje arba nepamatome, kad vaikas nesupranta ką jam daryti tam tikroje situacijoje ir tai praleidžiame pro akis. Manau reikėtų daugiau dėmesio skirti detalėms ir mąstymui.
4. Vis daugiau atsiranda privačių tinklinio mokyklų. Kodėl? Kokia toliau bus situacija su sporto mokyklomis?
Iš šių akademijų man kyla dvejopi jausmai. Pirma, mane džiugina, kad atsiranda tokios įstaigos ir jos įtraukia vis daugiau žmonių į tinklinį. Antra, norėčiau tikėtis, kad įvyks perversmas, ypatingai iš tų akademijų, kurios treniruoja vaikus. Kadangi tai yra tas molis, kurį lipdant taisyklingai galima ne tik įtraukti dar daugiau žmonių į savo klubą, bet ir siekti rezultatų. Todėl tikiuosi, kad ateityje šios įstaigos dirbs ne tik siauru mastu, bet ir sieks rezultatų ir profesionalumo. Manau jie gali tai įgyvendinti. Su sporto mokyklomis situacija šiuo metu prasta ir nemanau, kad pasitaisys. Labiausiai suinteresuoti vaikų ugdymu yra klubai, kurie turi vyrų ar moterų komandas.
5. Esi dirbę su vaikais. Ar Lietuvoje yra perspektyvių vaikų? Ar Lietuvoje galime išauginti Olimpinius čempionus? Kur ta pradžia, nuo ko pradėti?
Lietuvoje tikrai yra gabių vaikų, nors ir didžiąją dalį jų „suryja“ kitos sporto šakos. Kaip ir minėjau, dažnai treneriai atsitrenkia į sieną viename ar kitame amžiaus tarpsnyje su savo auklėtiniais, kuomet pritrūksta patirties, žinių, motyvacijos dirbti. Pradėdami pastebėti detales, tobulindami vaikų mąstymą, ugdydami tinkamą tinklinio supratimą, manau patys pastebėtume kaip po kelių kartų, Lietuvos tinklinio lygis būtų gerokai aukštesnis ir tada matytume, jog pasiekiami vis geresni rezultatai, pasvajotume apie Olimpiadą.
6. Iš kur treneriai turi semtis informacijos apie tinklinio treniravimo metodiką ir visus pakeitimus.
Pagrindinis žinių šaltinis, tai fivb.com (fivb – tarptautinės tinklinio federacija) internetinis tinklalapis. Jame pateiktas tam tikras, glaustas informacijos kiekis apie vaikų, vyresniųjų, suaugusių treniravimą, taip pat tinklinio taisyklės, teisėjavimo pamokos ir pan. Tačiau, kad galėtum šią informaciją tinkamai panaudoti, vis tiek reikia žinoti, kaip tai daryti, koks turėtų būti treniruotės planas, savaitinis planas, mėnesio, metų, tikslai ir t.t. Mano manymu neužtenka vien tik rasti tam tikrą informaciją, reikia žinoti, kaip ja pasinaudoti. Iš esmės, tai yra labai daug tinklalapių, video kanalų, kurie profesionaliai pateikia medžiagą ir net parodo kokios detalės yra svarbiausios ir į ką kreipti dėmesį. Buvau nustebęs kaip tiksliai ir tobulai pateikta medžiaga, tik imk ir pritaikyk! Tačiau pasitaiko ir tokios informacijos, kurią reikia išbandyti ir pasitikslinti. Pats daug naujų dalykų atrandu internetinėje erdvėje, kuriuos vėliau išbandau ir stebiu kaip sekasi pritaikyti praktikoje. Vieni dalykai pasiteisina, kiti ne, taip atsirenku informaciją.
7. Gilbertai, kokie tavo ateities planai?
Ne paslaptis, kad nemažai laiko praleidžiu treniruodamas, mokydamasis, domėdamasis treniravimu, ieškodamas tinkamų kelių informacijai perteikti įvairaus amžiaus ir gabumų žmonėms. Todėl nesunku ateityje matyti save trenerio rolėje. O šiaip, tai dar kurį laiką tikiuosi sportuoti ir patirti dar nepatirtus malonumus aikštelėje ir kiek įmanoma daugiau pamatyti iš žaidėjo pozicijos, kadangi tai leidžia dar geriau įsijausti į treniruojamų žmonių pasaulį. Kasmet kaip žaidėjas atrandu naujų potyrių rungtynių, treniruočių metu, išbandau įvairias technines, taktines situacijas, kurios praplečia akiratį.
